- svietkas
- ×sviẽtkas (l. świadek) sm. (2) J, NdŽ, KŽ, Rm, Krsn, Vs, Gr; N, [K] liudytojas: Atsivesiu sviẽtką Žal. Du svietkù nusivežėm mes Ml. Pristatė svietkùs OZ54. O pats ir į svietkus ėjo tėvams Žem. Būsit jūs man svietkais Mž303. Atėjo daug falšyvų svietkų Ch1Mt26,60. Cit, neverki, mergelė, aš pats būsiu svietkeliu JV206. ^ Darbas – geriausis svietkas LTR(Vdk).
Dictionary of the Lithuanian Language.